Šunų ruja: kiek trunka, kokie požymiai ir kaip prižiūrėti kalytę?

Ruja – natūrali nesterilizuotos kalytės reprodukcinio ciklo dalis. Jos metu dėl hormoninių pokyčių keičiasi ne tik lytiniai organai ir išskyros, bet dažnai ir elgesys: kalytė gali tapti jautresnė, meilesnė, neramesnė ar labiau domėtis kitais šunimis.

Kada prasideda pirmoji ruja?

Pirmoji ruja prasideda kalytės lytinės brandos metu, tačiau amžius gali labai skirtis.

Dažniausiai ji pasireiškia maždaug 6–12 mėnesių amžiaus, tačiau mažų veislių kalytės gali pradėti rujoti anksčiau, o didelių veislių – gerokai vėliau, kartais tik 18–24 mėnesių amžiaus. Veislė ir kūno dydis yra vieni svarbiausių šių skirtumų veiksnių.

Pirmosios rujos taip pat gali būti ne tokios ryškios: išskyros minimalios, elgesio pokyčiai nežymūs, todėl šeimininkas ciklo pradžią kartais pastebi tik iš padidėjusio patinų susidomėjimo.

Kaip dažnai kalytės rujoja?

Dauguma kalių rujoja maždaug du kartus per metus, o vidutinis intervalas tarp ciklų dažnai yra apie 6–7 mėnesius. Vis dėlto normalus intervalas gana platus – maždaug 5–12 mėnesių.

Mažų veislių kalytės gali rujoti dažniau, o labai didelių veislių – tik kartą per metus ar net kas 12–18 mėnesių. Jaunoms kalytėms pirmieji ciklai gali būti nereguliarūs.

Todėl vien tai, kad dvi kalytės rujoja skirtingu dažniu, nebūtinai reiškia patologiją. Svarbiau stebėti konkretų gyvūną ir jo įprastą ciklo ritmą.

Kiek trunka šunų ruja?

Kasdienėje kalboje „ruja“ dažniausiai vadinamas visas laikotarpis nuo pirmųjų išskyrų iki momento, kai išnyksta vulvos patinimas ir kalytė nebesidomi poravimusi.

Dažniausiai šis laikotarpis trunka apie 2–3 savaites, tačiau gali būti ir trumpesnis ar ilgesnis.

Svarbu tai, kad pagal vien kalendorines dienas tiksliai nustatyti vaisingumo laikotarpio negalima.

Kokie pagrindiniai rujos požymiai?

Dažniausiai pastebimi:

• vulvos padidėjimas ir patinimas;
• kraujingos ar rausvos išskyros;
• dažnesnis šlapinimasis ir teritorijos žymėjimas;
• padidėjęs patinų susidomėjimas;
• elgesio pokyčiai;
• vėliau – didesnis kalytės toleravimas patinui ir pasirengimas poruotis.

Rujos pradžioje kalytė dažniausiai jau domina patinus, tačiau pati jų dar neprisileidžia. Vėliau, vaisinguoju rujos laikotarpiu, ji tampa pasirengusi poravimuisi ir gali leisti patinui ją kergti.

Kiek laiko trunka kraujingos išskyros?

Kraujingos išskyros dažniausiai pastebimos pirmąją rujos savaitę ar kiek ilgiau – maždaug 7–10 dienų. Vėliau jos dažnai tampa šviesesnės, rausvos ar gelsvesnės ir palaipsniui mažėja. Tačiau kai kurioms kalytėms kraujingos išskyros gali išlikti ir ilgiau, net dalį vaisingojo laikotarpio.

Ar išskyrų spalva parodo, kada kalytė vaisinga?

Ne visada.

Tai labai individualu. Kai kurioms kalytėms kraujingos išskyros gali išlikti ir vaisinguoju laikotarpiu. Todėl išskyrų spalva ar jų sumažėjimas nėra patikimas metodas ovuliacijai nustatyti.

Planuojant kergimą, tiksliau nustatyti ovuliacijos ir vaisingumo laiką padeda kartotiniai progesterono koncentracijos tyrimai kraujyje. Papildomai gali būti atliekamas makšties citologinis tyrimas, padedantis įvertinti rujos fazę.

Kokie elgesio pokyčiai galimi rujos metu?

Hormoniniai pokyčiai gali paveikti elgesį, tačiau reakcijos labai individualios.

Kalytė gali:

• tapti meilesnė ir dažniau ieškoti kontakto;
• būti neramesnė;
• prasčiau koncentruotis;
• daugiau žymėti teritoriją šlapimu;
• aktyviau domėtis patinais;
• bandyti pabėgti arba ieškoti kontakto su kitais šunimis.

Kai kurios kalytės, priešingai, tampa tylesnės ir daugiau ilsisi.

Jei elgesio pokyčiai labai ryškūs, atsiranda stiprus skausmas, apatija ar kiti bendros savijautos sutrikimai, nereikėtų visko priskirti hormonams.

Kaip prižiūrėti kalytę rujos metu?

Užtikrinkite saugumą lauke

Rujos metu kalytę geriausia vedžioti su pavadėliu. Net ir paprastai labai paklusnus šuo gali pradėti kitaip reaguoti į kvapus ir patinus.

Vien aptvertas kiemas ne visada yra pakankama apsauga nuo neplanuoto poravimosi.

Ribokite kontaktą su patinais

Jei nenorite vados, fizinis atskyrimas nuo patinų yra svarbiausia priemonė.

Svarbu nepasikliauti vien „pirmomis dienomis“ ar išskyrų spalva, nes vaisingumo laikas tarp kalių gali labai skirtis. Ovuliacija vyksta estrus fazėje (rujos etapas, kai kalytė tampa lytiškai receptyvi, vyksta ovuliacija ir yra didžiausia tikimybė pastoti), tačiau jos laikas individualus. 

Pasirūpinkite higiena

Jeigu išskyros namuose kelia nepatogumų, galima naudoti specialias kalytėms skirtas kelnaites ar sauskelnes.

Jas reikėtų reguliariai keisti, o oda ir kailis aplink lytinius organus turi likti švarūs ir sausi. Tokios kelnaitės skirtos higienai – jos neapsaugo nuo poravimosi.

Leiskite daugiau ilsėtis, jei kalytė to nori

Rujos metu nėra būtinybės keisti įprasto aktyvumo. Jei kalytė jaučiasi gerai, gali tęsti įprastus pasivaikščiojimus ir žaidimus.

Tačiau jei ji tampa ramesnė ar greičiau pavargsta, verta prisitaikyti prie jos savijautos.

Ar rujos metu reikia keisti mitybą?

Sveikai kalytei vien dėl rujos paprastai nereikia specialios dietos, vitaminų ar papildų.

Apetitas gali laikinai padidėti arba sumažėti, tačiau jei šuo išlieka aktyvus, geria vandenį ir jaučiasi normaliai, dažniausiai pakanka tęsti įprastą subalansuotą racioną.

Nereikėtų pridėti B grupės vitaminų, probiotikų, omega riebalų rūgščių ar kitų papildų vien dėl rujos – jų poreikis turėtų būti vertinamas pagal konkretaus šuns mitybą ir sveikatos būklę.

Jeigu apetitas visiškai dingsta, šuo vemia, viduriuoja, tampa vangus ar atsiranda kitų simptomų, verta ieškoti priežasties, o ne laikyti tai normaliu rujos požymiu.

Kas vyksta pasibaigus rujai?

Po estrus prasideda diestrus fazė (laikotarpis po rujos, kai kalytė jau nebėra vaisinga ir nebepriima patino. Šiuo metu organizme vyrauja progesteronas – nepriklausomai nuo to, ar kalytė pastojo). Šunys išsiskiria tuo, kad geltonkūnio fazė vyksta ir tada, kai kalytė nėra apvaisinta. Dėl to hormoninis fonas kurį laiką gali būti panašus tiek nėščioms, tiek nenėščioms kalėms.

Dėl šios priežasties daliai kalių po rujos gali pasireikšti pseudonėštumas, dar vadinamas netikru nėštumu.

Gali atsirasti:

• pieno liaukų padidėjimas;
• pieno gamyba;
• žaislų nešiojimas ir saugojimas;
• „lizdo“ ruošimas;
• elgesio pokyčiai.

Todėl „lizdo kūrimas“ dažniau siejamas ne su pačia ruja, o su laikotarpiu po jos.

Kada reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją?

Rujos metu verta kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei:

• išskyros yra labai gausios arba turi nemalonų kvapą;
• atsiranda pūlingų išskyrų;
• kalytė karščiuoja;
• tampa apatiška ar silpna;
• atsisako maisto ir blogai jaučiasi;
• geria ar šlapinasi neįprastai daug;
• atrodo, kad jaučia skausmą;
• kraujingos išskyros tęsiasi neįprastai ilgai;
• rujos ciklai tampa ryškiai kitokie nei įprastai.

Ypač svarbu stebėti nesterilizuotą kalytę savaitėmis po rujos. Gimdos ligos, įskaitant piometrą, gali išsivystyti būtent diestrus laikotarpiu, todėl vangumo, padidėjusio troškulio, apetito sumažėjimo ar patologinių išskyrų nereikėtų laikyti paprastu hormoniniu pokyčiu.

Svarbiausia

Ruja yra normalus nesterilizuotos kalytės reprodukcinio ciklo etapas. Dažniausiai matomi vulvos patinimas, kraujingos išskyros, elgesio pokyčiai ir padidėjęs patinų susidomėjimas.

Vis dėlto nėra vienos tikslios „10-os ar 12-os dienos“, kuri visoms kalėms reikštų vaisingumo piką. Rujos trukmė, ovuliacijos laikas ir požymių intensyvumas gali labai skirtis.

Todėl svarbiausia rujos metu – saugiai atskirti kalytę nuo patinų, stebėti jos savijautą, pasirūpinti higiena ir atkreipti dėmesį į požymius, kurie jau nebėra normalios rujos dalis.



Šaltiniai:

• Concannon PW. Reproductive cycles of the domestic bitch. Animal Reproduction Science. 2011;124(3–4):200–210. doi:10.1016/j.anireprosci.2010.08.028.
• Root Kustritz MV. Managing the reproductive cycle in the bitch. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice. 2012;42(3):423–437. doi:10.1016/j.cvsm.2012.01.012.
• Merck Veterinary Manual. Breeding Management of Bitches.
• Merck Veterinary Manual. Features of the Reproductive Cycle.