Šuns kirpimas: kaip dažnai kirpti, kaip pasiruošti ir ką svarbu žinoti?

Šuns kirpimas nėra vien estetikos klausimas. Ilgesnį ar nuolat augantį kailį turintiems šunims reguliari priežiūra padeda išvengti sąvėlų, palaikyti odos ir kailio švarą bei užtikrina didesnį komfortą kasdien.

Ypač daug priežiūros reikalauja pudeliai, bišonai, Maltos bišonai, Jorkšyro terjerai ir kitos veislės, kurių kailis auga nuolat ir linkęs veltis.

Kaip dažnai kirpti šunį?

Vieno intervalo visiems nėra. Kirpimo dažnis priklauso nuo kailio tipo, jo ilgio, pasirinkto stiliaus ir to, kiek priežiūros atliekama namuose.

Pudelius dažniausiai tenka kirpti maždaug kas 4–6 savaites. Jei kailis paliekamas ilgesnis, norima išlaikyti aiškią formą ar sudėtingesnį kirpimą, vizitų gali reikėti dažniau.

Kuo ilgesnis tarpas tarp kirpimų, tuo daugiau darbo tenka namuose – reguliarus šukavimas, maudymas tampa būtinas.

Kodėl svarbu kirpti reguliariai?

Pagrindinė problema yra sąvėlos. Jei kailis stipriai susivėlęs, kirpėjui kartais tenka jį kirpti gerokai trumpiau, nei šeimininkas tikėjosi. Todėl paprasčiau kailį prižiūrėti nuolat, nei bandyti išgelbėti jau stipriai susivėlusį, užtrukti žymiai ilgiau ir tokiu būdu sukelti diskomfortą šuniukui.

Kaip pripratinti šunį prie kirpimo?

Pratinti geriausia nuo mažens. Nebūtina iškart daryti pilnos kirpimo procedūros – daug svarbiau, kad šuo priprastų prie pačių pojūčių ir garsų.

Namuose galima trumpomis sesijomis:

• liesti letenas, ausis ir snukutį;
• šukuoti skirtingas kūno vietas;
• pratinti prie mašinėlės ar džiovintuvo garso;
• mokyti ramiai pastovėti ant stabilaus paviršiaus;
• apdovanoti už ramų elgesį.

Kuo dažniau šuo matys šias procedūras kaip įprastą rutiną, tuo paprasčiau bus ir namuose, ir kirpėjo salone.

Kaip pasiruošti vizitui pas kirpėją?

Prieš kirpyklą šunį verta ilgiau pavedžioti, leisti jam pasišlapinti ir pasituštinti. Jei šuo aktyvus, šiek tiek fizinio krūvio prieš vizitą taip pat gali padėti – ramiau išbūti ant stalo ir mažiau blaškytis.

Tik nereikėtų jo visiškai nuvarginti ar labai gausiai maitinti prieš pat procedūrą.

Jei žinote, kad šuo jautrus, geriau rinktis laiką, kai salone mažiau triukšmo ir kitų gyvūnų.

Taip pat galite palikti šuns mėgiamų skanukų, kuriais kirpėja galės palepinti jūsų keturkojį procedūros metu.

Populiariausi pudelių kirpimai

Pudeliai yra viena iš tų veislių, kurioms galima pritaikyti labai daug skirtingų kirpimų.

Dažniausi variantai:

Puppy cut – visas kailis paliekamas gana vienodo ilgio, bendras vaizdas minkštas ir pūstas.

Teddy bear cut – meškučio kirpimas, apvalesnis snukutis, pūstesnė galva ir minkštesnės kūno linijos, ypač populiarus.

Miami clip – kūnas trumpesnis, galva su pūstomis trumpomis ausimis, o ant kojų paliekami aiškūs pomponai.

Modern clip – elegantiškesnis kirpimas, kai ant kūno paliekamas kiek ilgesnis kailis, o kojos ir krūtinė formuojamos dar pūsčiau ir pilniau.

Scandinavian clip / Scandinavian Lion – ryškesnė, pūstesnė priekinė kūno dalis, ilgesnis topknot ir elegantiškos linijos.

Continental clip – parodinis, labai atpažįstamas kirpimas su nuskustomis kūno zonomis, ryškiais pomponais ant kojų.

Pudelio veislė yra labai lanksti, galima improvizuoti su įvairiais kirpimais, nuotraukoje pavaizduota tik dalis jų:

Kaip prižiūrėti kailį tarp kirpimų?

Net ir geriausias kirpimas greitai praras formą, jei kailis bus apleistas.

Pudelį svarbu reguliariai šukuoti, ypač:

• už ausų;
• pažastyse;
• kirkšnyse;
• aplink kaklą;
• ant kojų;
• ten, kur liečiasi petnešos ar antkaklis.

Šukavimą ir plaukų suvaldymą palengvina tinkamos priemonės. Prieš šukuojant galima naudoti coat spray, kuris suteikia daugiau slydimo, padeda lengviau iššukuoti kailį ir mažina elektrinimąsi bei apsaugo nuo karščio.

Po maudymo svarbu naudoti kondicionierių, ypač jei kailis ilgesnis ar linkęs sausėti. Jis padeda išlaikyti plauką minkštesnį ir lengviau prižiūrimą.

Jei kailį džiovinate fenu, naudinga rinktis priemonę, kuri padeda apsaugoti kailį nuo išsausėjimo ir palengvina formavimą džiovinimo metu.

Ar galima šunį kirpti namuose?

Taip, ypač jei norima palaikyti paprastesnį kirpimą tarp vizitų pas profesionalų kirpėją arba tiesiog kosmetiškai padailinti kelias zonas.

Namuose galima išmokti:

• patrumpinti kūno kailį;
• sutvarkyti pėdutes;
• pakirpti higienines zonas;
• palaikyti snukučio ar kojų formą.
  

Žinoma, būtina pasirūpinti gyvūno kailiui tinkama kirpimo mašinėle, profesionaliomis žirklėmis, šukomis ir gumytėmis. Tai apsaugo gyvūno kailį nuo papildomų pažeidimų. Tačiau prieš naudojant žirkles ar mašinėlę svarbu išmokti saugiai dirbti, ypač pažastyse, kirkšnyse, prie ausų ir kitose vietose, kur oda plona ir ją galima nesunkiai pažeisti. 

Ką daryti, jei šuo bijo kirpimo?

Jei šuo paniškai reaguoja į mašinėlę, džiovintuvą ar prisilietimus, geriau nebandyti visko atlikti vienu kartu.

Procedūrą galima suskaidyti į mažus etapus:
garsas → prisilietimas → trumpa procedūra → ilgesnė procedūra.

Kai kuriems šunims priprasti reikia daugiau laiko, todėl svarbiausia – reguliarumas ir kuo mažiau neigiamų patirčių, be jokių bausmių.

Svarbiausia – nuosekli priežiūra

Gražus kirpimas prasideda ne kirpėjo salone, o namuose nuo mažų dienų ir mažų žingsnelių.

Reguliarus šukavimas, maudymas, tinkamas džiovinimas, tinkamos priemonės ir reguliarus kirpimas padeda išlaikyti kailį gražų ir sveikai žvilgantį.