Pudelis: ką verta žinoti apie šią veislę ir ar ji tinka visiems?

Pudelis šiandien dažnai atpažįstamas iš išskirtinio kirpimo, garbanoto kailio ir elegantiškos išvaizdos. Tačiau tai tik viena šios veislės pusė. Už puošnios išvaizdos slepiasi aktyvus, sumanus, žmogui atsidavęs šuo, kurio istorija prasidėjo visai ne ant sofos ar parodų ringe.

Pudeliai buvo naudojami darbui vandenyje ir vandens paukščių medžioklėje. Net pats prancūziškas veislės pavadinimas caniche siejamas su prancūzišku žodžiu cane, reiškiančiu anties patelę. FCI pudelio kilmės šalimi nurodo Prancūziją ir pažymi jo istorinį ryšį su barbetu. Pudelio kilmės istorija nėra visiškai vienareikšmė. Pudelio istorija glaudžiai susijusi ir su Vokietija, kur šio tipo šunys buvo naudojami vandens paukščiams aportuoti. Tai atsispindi net veislės pavadinime – žodis „Poodle“ siejamas su vokišku „Pudel“, reiškiančiu taškymąsi vandenyje. Prancūzijoje veislė vadinama „Caniche“ – šis pavadinimas siejamas su prancūzišku žodžiu „cane“, reiškiančiu anties patelę.

Šiandien pudelis pirmiausia yra šuo kompanionas, tačiau jo darbinė praeitis niekur nedingo – veislė išliko aktyvi, budri ir labai imli mokymui.

Viena veislė – keturi dydžiai

Kartais galima išgirsti kalbant apie daugybę skirtingų pudelių rūšių, tačiau pagal FCI standartą pudelis yra viena veislė, turinti keturias dydžio atmainas:

• didysis pudelis – daugiau kaip 45 cm iki 60 cm ties ketera, leidžiama +2 cm tolerancija;
• mažasis pudelis – daugiau kaip 35 cm iki 45 cm;
• nykštukinis pudelis – daugiau kaip 28 cm iki 35 cm;
• toy (žaislinis) pudelis – daugiau kaip 24 cm iki 28 cm, pageidaujamas ūgis – apie 25 cm.

Svarbu tai, kad mažesnis pudelis neturėtų atrodyti kaip visiškai kitokio tipo šuo. FCI standarte pabrėžiama, kad mažesnės atmainos turi išlaikyti bendras pudelio proporcijas ir veislės požymius.

O „teacup“, „micro toy“, „tiny toy“ ir panašūs pavadinimai nėra atskiros FCI pripažintos pudelių dydžio kategorijos. Mažiausia oficialiai pripažįstama atmaina yra Toy pudelis.

Charakteris – viena didžiausių pudelio stiprybių

Pudelio išvaizda gali būti pirmas dalykas, kuris patraukia dėmesį, tačiau gyvenant su šios veislės šunimi gana greitai išryškėja kita savybė – noras mokytis ir būti kartu su žmogumi.

FCI pudelį apibūdina kaip draugišką, džiaugsmingą, ištikimą ir aktyvų šunį. Veislės standarte taip pat pabrėžiama protinga, nuolat budri išraiška.

Todėl pudelio nereikėtų vertinti kaip vien dekoratyvinio šuns.

Net mažam Toy ar nykštukiniam pudeliui reikia ne tik pasivaikščiojimo aplink namą. Mokymasis, uostymas, žaidimai, naujos užduotys ir bendravimas su šeimininku yra svarbi jo kasdienybės dalis.

Dėl didelio imlumo pudeliai gali būti labai malonūs mokyti, tačiau tas pats intelektas reiškia, kad jiems reikia veiklos. Nuobodžiaujantis pudelis gana greitai gali pats susirasti sau užsiėmimų – ir jie nebūtinai sutaps su šeimininko planais ir norais. :)

Pudelio kailis – gražus, bet reikalaujantis darbo

Pudelio kailis yra vienas ryškiausių veislės bruožų. Garbanotas kailis apibūdinamas kaip gausus, smulkios, vilną primenančios tekstūros, elastingas ir formuojantis vienodas garbanas.

Praktiškai tai reiškia vieną: pudelio kailis nėra „nereikalaujantis priežiūros“ kailis.

Jį reikia reguliariai:

šukuoti → maudyti → gerai išdžiovinti → kirpti.

Kuo ilgesnis kailis, tuo daugiau priežiūros jam paprastai reikia. Ypač lengvai sąvėlos gali susidaryti už ausų, pažastyse, kirkšnyse, kojų srityje bei ten, kur kailį nuolat trina petnešos ar antkaklis.

Todėl renkantis pudelį verta iš anksto įvertinti ne tik būsimo šuns išvaizdą, bet ir tai, ar turėsite laiko reguliariai kailio priežiūrai arba galėsite lankytis pas profesionalų kirpėją.

Ar pudeliai tikrai nesišeria?

Dažnai sakoma, kad pudelis „nesišeria“. Tiksliau būtų sakyti, kad pudelio šėrimasis nėra toks pastebimas kaip daugelio kitų veislių.

Tai nereiškia, kad pudelio plaukas niekada neiškrenta. Atsiskyrę plaukai gali pasilikti garbanotame kailyje, todėl juos pašalinti padeda reguliarus šukavimas.

O ar pudelis hipoalerginis šuo?

Tai vienas dažniausiai su pudeliais siejamų teiginių, tačiau žodį „hipoalerginis“ reikėtų vartoti atsargiai.

Žmogaus alergiją šunims sukelia ne vien pats kailis. Alergenai gali būti gyvūno pleiskanose, seilėse ir kitose išskyrose.

Todėl mažai besišeriantis šuo nėra tas pats, kas alergijos sukelti negalintis šuo.

Vienas žmogus pudelį gali toleruoti gerai, o kitam ir šios veislės šuo gali sukelti alergijos simptomus. Todėl prieš renkantis vertėtų praleisti laiko su pažįstamų pudeliu ir stebėti ar tai nesukėlė jokios reakcijos. 

Pudelių spalvų pasaulis

Juodas, baltas, rudas, pilkas, įvairių gelsvai rusvų atspalvių – pudelių spalvų įvairovė tikrai nemaža.

Dabartiniame FCI standarte aprašomos ne tik vienspalvės, bet ir tam tikros dvispalvės bei daugiaspalvės variacijos.

Kasdienybėje dažnai girdime tokius spalvų pavadinimus kaip red ar apricot. Vis dėlto veisėjų ir skirtingų kinologinių organizacijų vartojami spalvų pavadinimai gali skirtis nuo oficialios FCI terminologijos.

Kodėl pudeliai taip kerpami?

Klasikinis pudelio siluetas su nuskustu snukučiu, pėdutėmis ir suformuotomis kailio zonomis šiandien pirmiausia siejamas su veislės estetika ir parodomis.

Tačiau pudelio kirpimo tradicijos siejamos ir su jo istorine paskirtimi – darbu vandenyje. Net išformuoti ,,burbulai" ant kojyčių ir kitų vietų turėjo savo priežastį- apsaugoti sąnarius nuo šalčio vandenyje. 

Šiandien FCI standarte yra aprašyti konkretūs parodose leidžiami kirpimai. Tačiau šeimos augintiniui parodinis kirpimas nėra būtinas – galima pasirinkti tokį kailio ilgį ir šukuoseną, kurią patogu prižiūrėti kasdien. Šiomis dienomis itin populiarus ,,teddy" ar kitaip - ,,meškučio" kirpimas.

Svarbiausia ne pats kirpimo pavadinimas, o reguliari ir tinkama odos bei kailio priežiūra.

Ar pudelis tinka kiekvienam?

Nebūtinai.

Pudelis gali būti puikus pasirinkimas žmogui, ieškančiam artimo ryšio su šeimininku, aktyvaus ir lengvai mokomo šuns. Tačiau būsimas šeimininkas turi būti pasiruošęs dviem dalykams: užimtumui, prieraišumui (kas reiškia, kad šuo gali labai stipriai liūdėti, kai jūs išeisite) ir kailio priežiūrai.

Jeigu norisi šuns, kurio kailiui beveik nereikės skirti dėmesio, pudelis tikriausiai nebus pats paprasčiausias pasirinkimas.

Tačiau žmogui, kuriam patinka bendrauti su šunimi, jį mokyti, kartu keliauti, vaikščioti ir rūpintis juo, pudelis gali tapti nepaprastai universaliu kompanionu.

Ne tik gražus šuo

Pudelis yra geras pavyzdys, kodėl apie veislę neverta spręsti vien iš išvaizdos.

Po preciziškai nukirptu kailiu slepiasi šuo, kurio istorija susijusi su darbu vandenyje, o šiuolaikiniame pudelyje iki šiol matome aktyvumą, budrumą, imlumą mokymui ir stiprų ryšį su žmogumi.

Galbūt būtent šis derinys ir yra viena iš priežasčių, kodėl pudelis gali būti ir elegantiškas parodų šuo, ir sporto partneris, ir tiesiog šeimos gyvenimo centre nuolat besisukantis kompanionas bei nuostabus šeimos narys. 



Informacijos šaltiniai: Fédération Cynologique Internationale (FCI), Lietuvos kinologų draugija (LKD), Poodle Club of America (PCA), American Kennel Club (AKC).