Paranalinės liaukos šunims: kodėl jos užsikemša ir kaip padėti?

Paranalinės liaukos – tai dvi nedidelės liaukutės, esančios abipus šuns išangės. Jos gamina specifinio, nemalonaus kvapo sekretą, kuris įprastai pasišalina tuštinantis.

Kai kuriems šunims šios liaukutės išsituština nepakankamai gerai, sekretas ima kauptis, tirštėti, o dėl to gali atsirasti diskomfortas, užsikimšimas ar net uždegimas.

Kokie požymiai gali rodyti paranalinių liaukų problemą?

Vienas dažniausiai pastebimų požymių – šuo pradeda „važinėti“ užpakaliu grindimis. Tačiau tai nėra vien tik paranalinių liaukų problemoms būdingas simptomas, todėl vien pagal jį diagnozės nustatyti negalima.

Kiti galimi požymiai:

  • dažnas užpakalinės kūno dalies laižymas ar kandžiojimas;
  • stiprus, specifinis kvapas;
  • diskomfortas sėdint;
  • pakitusi sėdėjimo poza;
  • apsunkintas, skausmingas tuštinimasis;
  • paraudimas ar patinimas šalia išangės;
  • pakitęs sekretas aplink išangę.

Kodėl paranalinės liaukos gali užsikimšti?

Ne visada galima nustatyti vieną konkrečią priežastį. Dažnai veikia keli veiksniai kartu.

Viena dažnesnių priežasčių gali būti netinkama išmatų konsistencija. Jei išmatos nuolat labai minkštos ar šuo dažnai viduriuoja, tuštinantis gali nesusidaryti pakankamas mechaninis spaudimas, padedantis liaukutėms natūraliai išsituštinti.

Problemos riziką gali didinti:

  • tam tikros veislės ir jų polinkis į šią problemą (Pvz., Karaliaus Karolio spanieliams, Ši Cu, bišonams ir kt.);
  • antsvoris;
  • pasikartojantis viduriavimas ar per minkštos išmatos;
  • kai kurios odos ar alerginės ligos.

Kai kuriems šunims paranalinių liaukų problemos gali kartotis ir nesant aiškios vienos priežasties, todėl pasikartojančiais atvejais svarbu vertinti ne tik pačias liaukas, bet ir bendrą šuns sveikatos būklę.

Kuo čia svarbi išmatų konsistencija?

Normalios konsistencijos ir pakankamos apimties išmatos tuštinantis gali padėti mechaniškai spausti paranalinių liaukų sritį ir skatinti natūralų sekreto pasišalinimą.

Todėl šunims, kurių išmatos nuolat pernelyg minkštos, gali būti naudinga įvertinti racioną ir skaidulų kiekį.

Tačiau svarbu suprasti, kad skaidulos nėra paranalinių liaukų ligų gydymas. Jos gali būti viena iš pagalbinių priemonių.

Ar skaidulos gali padėti?

Skaidulos gali padėti palaikyti tinkamą išmatų konsistenciją ir jų tūrį. Dėl to kai kuriems šunims gali pagerėti natūralus paranalinių liaukų išsivalymas tuštinantis.

Skirtingų rūšių skaidulos veikia nevienodai. Vienos geriau sugeria vandenį, kitos didina išmatų tūrį ar veikia kaip substratas žarnyno mikrobiotai.

Plačiau apie skaidulas bei skirtumus tarp probiotikų, prebiotikų ir skaidulų galima skaityti atskirame Pudlės straipsnyje.

Esant poreikiui, gali būti naudojami ir specialūs skaidulų papildai, pavyzdžiui, Protexin Pro-Fibre Advanced, skirti normaliai žarnyno veiklai bei išmatų konsistencijai palaikyti.

Kada skaidulų nepakanka?

Jeigu paranalinės liaukos jau yra ryškiai užsikimšusios, skausmingos, susiformavęs abscesas arba sekretas yra akivaizdžiai pakitusios spalvos, kvapo ar konsistencijos, vien mitybos korekcijos ar skaidulų papildo nepakaks. Tokiais atvejais reikalinga veterinarijos gydytojo apžiūra ir, priklausomai nuo būklės, atitinkamas gydymas.

Į veterinarijos gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu pastebite:

  • stiprų skausmą;
  • ryškų patinimą šalia išangės;
  • kraujavimą;
  • pūlingas išskyras;
  • labai intensyvų ar pasikartojantį laižymą;
  • vangumą;
  • pasikartojančias paranalinių liaukų problemas.

Pasikartojantys epizodai taip pat gali būti signalas, kad verta ieškoti pagrindinės, pirminės problemos priežasties.

Užsikimšimas, uždegimas ir abscesas – ne tas pats

Šios būklės dažnai įvardijamos tuo pačiu terminu, tačiau jos skiriasi.

Paranalinių liaukų užsikimšimas reiškia, kad sekretas susikaupė ir sunkiai pasišalina.

Uždegimo metu liaukos audiniai tampa sudirgę, skausmingi, sekretas gali pakisti, stipriai sutirštėti, tapti gelsvas, šviesus ir pnš.

Abscesas – sunkesnė būklė, kai susiformuoja pūlinys, kuris gali pratrūkti per odą šalia išangės.

Tokiu atveju gydymas namuose netinka.

Ar reikia profilaktiškai spausti paranalines liaukas?

Sveikam šuniui, kuriam nėra jokių simptomų ir liaukos natūraliai išsituština, jų spausti nereikia.

Kaip sumažinti paranalinių liaukų problemų riziką?

Visiškai išvengti šios problemos ne visada įmanoma, tačiau riziką gali padėti mažinti keli dalykai:

  • tinkamo kūno svorio palaikymas;
  • subalansuota mityba;
  • normali išmatų konsistencija;
  • pakankamas fizinis aktyvumas;
  • tinkamas skaidulų kiekis racione;
  • lėtinių virškinimo problemų kontrolė;

Jeigu šuniui paranalinės liaukos užsikemša dažnai, verta vertinti problemą kompleksiškai, o ne vien reguliariai jas išspausti.

Svarbiausia

Paranalinių liaukų užsikimšimas šunims yra gana dažna problema, tačiau jos priežastys gali būti skirtingos. Kai kuriais atvejais svarbus vaidmuo tenka išmatų konsistencijai ir pakankamam skaidulų kiekiui racione, tačiau skaidulos nėra universali išeitis.

Jeigu atsiranda skausmas, patinimas, kraujas, pūlingos išskyros ar problema nuolat kartojasi, reikalinga veterinarijos gydytojo apžiūra.



Šaltiniai:

O’Neill DG, Hendricks A, Phillips JA, Brodbelt DC, Church DB, Loeffler A. Non-neoplastic anal sac disorders in UK dogs: Epidemiology and management aspects of a research-neglected syndrome. Veterinary Record.2021;189(2):e203. doi:10.1002/vetr.203.

Corbee RJ, Woldring HH, van den Eijnde LM, Wouters EGH. A Cross-Sectional Study on Canine and Feline Anal Sac Disease. Animals (Basel). 2022;12(1):95. doi:10.3390/ani12010095.

Salichs M, et al. Efficacy of an oral chew containing fibre and Bacillus velezensis C-3102 in the management of anal sac impaction in dogs. Veterinary Dermatology. 2025;36(1):74–82. doi:10.1111/vde.13304.

Hvitman-Graflund K, et al. A retrospective study of treatment, outcome, recurrence and concurrent diseases in 190 dogs with anal sacculitis. Veterinary Dermatology. 2023;34(6):576–585. doi:10.1111/vde.13205.

Grįžti į tinklaraštį